admin 
Biologinė įvairovė mane supa čia, Puerto Rike. Pradedama nuo garsiosios koki varlės, kuri tapo mūsų salos simboliu. Pas mus taip pat gyvena papūgos ir šimtai kitų paukščių rūšių. Turtinguose Karibų jūros ir Atlanto vandenyno vandenyse gausu žuvų, koralų ir kt.
Nenuostabu, kad JAV žemės ūkio departamentas unikalų Puerto Riko ekosistemų ir buveinių derinį pavadino „biologinės įvairovės tašku“. Čia taip pat mano ūkyje yra karšta vieta, o biologinė įvairovė yra mūsų Frutos del Guacabo veiklos pagrindas, leidžiantis mums būti produktyviems, tvariems ir pelningiems.
Mūsų biologinė įvairovė akivaizdžiausia iš to, ką auginame: platų daržovių, lapų, žolelių ir šaknų asortimentą pagal tai, ko virėjai nori savo restoranų receptams, reaguodami į pasaulines kulinarijos tendencijas. Salos gastronomijos rinkai tiekiame viską nuo salotų ir rukolos iki paprikų, morkų ir mangų.
Mūsų ūkyje yra tiek daug įvairovės, kad jį būtų galima pristatyti kaip augalinį botanikos sodą. Tiesą sakant, mes dažnai sutinkame Frutos del Guacabo lankytojus, parodydami jiems, kaip maistas keliauja iš ūkio ant stalo. Tai viena iš pagrindinių mūsų ūkio misijų: švietimas. Siekdami pamaitinti savo salą, taip pat siekiame naudoti agroturizmą, kad mokytume svečius apie vietinį ūkininkavimą, maisto gamybą ir tvarumą.
Viena iš mano mėgstamiausių veiklų yra bendradarbiavimas ūkyje su virėjais, padavėjais ir valgytojais, kurie gamins ir sunaudos mūsų gaminamą maistą. Jie keičiasi žiniomis ir patirtimi taip, kad Puerto Riko gastronomija galėtų augti.
Man patinka galvoti apie Frutos del Guacabo kaip agrokulinarinę drobę, kuri leidžia mums prisijungti prie šių pastangų, kai gaminame maistą, kurio, kaip žinome, virėjai, norime, taip pat eksperimentiniu būdu išbandome naujus augalus. Ar galime juos auginti mūsų sąlygomis? Tokio tipo bandymus vykdome nuolat, atsižvelgdami į klientų interesus ir idėjas.
Mums taip pat patinka dirbti su studentais, kurie yra ūkininkavimo ir viso kito ateitis. Mums reikia, kad jie žiūrėtų į žemės ūkį kaip į galimą karjeros pasirinkimą.
Nėra nieko panašaus pamatyti mūsų ūkį asmeniškai ir tada šiek tiek įsigilinti į biologinės įvairovės temą. Vaikščiodami po laukus ir aprašydami, ką auginame, taip pat parodome, kaip praturtiname dirvą kompostu iš smulkiųjų atrajotojų, grąžindami dirvai maistines medžiagas, kurias gauname iš derliaus.
Žinoma, viskas prasideda nuo dirvožemio. Stengiamės, kad ji būtų sveika – tai reiškia, kad reikia išsaugoti nematomą mikrobų, kurie padeda maitinti mūsų augalus, biologinę įvairovę. Mėgstu sakyti, kad ūkininkaujame priglaudę ausis į žemę, kad sužinotume, kas vyksta mūsų dirvožemyje, ir prisitaikytume prie nuolat pasitaikančių pokyčių bei iššūkių.
Mes taip pat neapsiribojame dirvožemiu. Taip pat naudojame hidroponiką – technologiją, kuri leidžia auginti augalus be dirvožemio, nešvarumus pakeičiant vandens pagrindu pagamintais maistinių medžiagų tirpalais. Tai prisideda prie tvarumo ir padeda mums padaryti daugiau su mažiau. Ji taip pat skatina ūkininkavimą už tradicinės kaimo aplinkos ribų ir miesto vietovėse, kurių gyventojų skaičius nuolat didėja.
Biologinę įvairovę taip pat naudojame apdulkinimui ir apsaugai. Auginame gėles, kad paskatintume vabzdžius apdulkintojus apsilankyti mūsų ūkyje ir atlikti savo gyvybiškai svarbų darbą tarp mūsų augalų. O kai kurios mūsų žolelės, tokios kaip citrinžolė, peletrūnas ir bazilikas, turi ne tik tapti patiekalų sudedamosiomis dalimis, bet ir dalyvauti mūsų natūraliose kenkėjų kontrolės strategijose.
Atrodo, kad mūsų mažas ūkis yra sava ekosistema, ir kiekvienas augalas turi tikslą. Daugelis žmonių apie tai negalvoja. Jiems maistas yra tai, ką perkate prekybos centruose. Jie mažai žino apie ūkius, iš kurių jis atsirado, arba apie ūkininkams reikalingas naujoves.
Tačiau nesvarbu, kas esate ir kuo užsiimate, tris kartus per dieną priklausote nuo ūkininkų – tokie ūkininkai kaip aš – nuo biologinės įvairovės.
