Laureatai žadina skambutį dėl pasaulinių maisto poreikių arbatpinigių

Plati didžiausių pasaulio mąstytojų koalicija atvirame laiške skubiai prašo „mėnulio“ pastangų išspręsti „tragišką pasaulinės maisto pasiūlos ir paklausos neatitikimą“.

• 153 Nobelio ir Pasaulio maisto premijos laureatai ragina pasaulio lyderius teikti pirmenybę neatidėliotiniems žemės ūkio tyrimams, kad iki 2050 m. būtų patenkinti 9,7 mlrd. žmonių maisto poreikiai.
• Robertas Woodrowas Wilsonas, Cary Fowler, 14-asis Dalai Lama Jennifer Doudna ir Josephas E Stiglitzas yra ekspertai, įspėjantys apie neveikimo pasekmes.
• Atviras laiškas, kuris bus aptartas per susitikimą „Žemės ūkio mokslinių tyrimų ir plėtros „Moonshot: JAV nacionalinio saugumo stiprinimas“ JAV Senato žemės ūkio komiteto posėdžių salėje Vašingtone.

Vašingtonas, DC (2025 m. sausio 14 d.) – Daugiau nei 150 Nobelio ir Pasaulio maisto premijų laureatų pateikė precedento neturintį prašymą finansiškai ir politiškai paremti „moonshot“ technologijas, kurios turėtų didžiausią galimybę išvengti bado katastrofos per ateinančius 25 metus.

Atvirame laiške, kurį pasirašė 153 Nobelio premijos ir Pasaulio maisto premijos laureatai, signatarai perspėjo, kad pasaulis „net arti“ patenkins ateities maisto poreikius, nes šiandien badauja apie 700 mln. žmonių, o dar 1,5 mlrd. Laiške pranašaujama, kad iki amžiaus vidurio žmonija susidurs su „dar labiau nesaugiu maistu ir nestabiliu pasauliu“, nebent tarptautinė bendruomenė imtųsi veiksmų remti naujausius mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Kalbėdamas apie iššūkius, įskaitant klimato kaitą, konfliktus ir rinkos spaudimą, jis paragino „dėti planetai palankias „mėnulio“ pastangas, kurios padėtų dideliems, ne tik laipsniškiems, maisto gamybos šuoliams, siekiant užtikrinti maisto ir mitybos saugumą.

Tarp tų, kurie pritarė šiam laiškui, buvo Robertas Woodrowas Wilsonas, 1978 m. gavęs Nobelio fizikos premiją už atradimą, palaikantį didžiojo sprogimo kūrimo teoriją, Wole Soyinka, pirmasis juodasis afrikietis, gavęs Nobelio literatūros premiją, seras Rogeris Penrose’as. kurių darbas padėjo suprasti juodąsias skyles ir 14^th Dalai Lama.

Tarp pasirašiusiųjų taip pat buvo Josephas E. Stiglitzas, kuris 2001 m. laimėjo Nobelio ekonomikos premiją, o kartu su Tarpvyriausybine klimato kaitos komisija – 2007 m. Nobelio taikos premiją. Laišką taip pat pasirašė Emmanuelle Charpentier ir Jennifer Doudna, kurios 2020 m. pasidalino Nobelio chemijos premiją už CRISPR/Cas9 genetinių žirklių atradimą.

Kreipimąsi koordinavo Cary Fowler, bendras 2024 m. Pasaulio maisto premijos laureatas, kuris taip pat yra kadenciją baigiantis JAV specialusis pasiuntinys pasaulinio aprūpinimo maistu klausimais. Kiti Pasaulio maisto premijos laureatai, prisijungę prie kvietimo, buvo NASA klimato mokslininkė Cynthia Rosenzweig, Etiopijos ir Amerikos augalų selekcininkė bei JAV nacionalinės mokslo žiniasklaidos gavėja Gebisa Ejeta ir Afrikos plėtros banko prezidentas Akinwumi Adesina.

„Visi įrodymai rodo, kad maisto produktyvumas mažės, jei pasaulis ir toliau dirbs kaip įprasta“, – sakė Fowleris. „Šiandien 700 milijonų žmonių, kuriems trūksta maisto, o pasaulio gyventojų skaičius iki 2050 m. išaugs 1,5 milijardo, todėl žmonija susiduria su labai nelygiaverčiu ir nestabiliu pasauliu. Žinome, kad žemės ūkio moksliniai tyrimai ir inovacijos gali būti galingas svertas ne tik užtikrinant maisto ir mitybos saugumą, bet ir gerinant sveikatą, pragyvenimo šaltinius ir ekonomikos vystymąsi. Turime nukreipti visas savo mokslines pastangas, kad pakeistume dabartinę trajektoriją, kitaip šiandienos krizė taps rytojaus katastrofa.

Laureatai pabrėžė klimato kaitos grėsmę maisto gamybai, ypač Afrikoje, kur populiacija auga greičiausiai, tačiau prognozuojama, kad pagrindinių kukurūzų derlius sumažės beveik visame auginimo plote.

Kiti veiksniai, mažinantys pasėlių produktyvumą, yra dirvožemio erozija ir žemės degradacija, biologinės įvairovės nykimas, vandens trūkumas, konfliktai ir žemės ūkio naujoves ribojanti politika.

„Dėl klimato kaitos padarinių jau dabar mažėja maisto gamyba visame pasaulyje, bet ypač Afrikoje, kurioje istorinė atsakomybė už šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą yra nedidelė, tačiau temperatūra kyla greičiau nei kitur“, – sakė prezidentė Adesina, 2017 m. gavusi Pasaulio maisto premiją. „Tikimasi, kad ateityje temperatūros kilimas bus ekstremaliausias šalyse, kuriose ir taip žemas produktyvumas, o tai padidins esamą maisto trūkumo lygį. Mažas pajamas gaunančiose šalyse, kuriose produktyvumas iki 2050 m., palyginti su 1990 m., turi padidėti beveik dvigubai, realybė yra tokia, kad jis greičiausiai padidės mažiau nei perpus. Turime tik 25 metus, kad tai pakeistume.

Laiške buvo nurodytas perspektyviausių mokslo laimėjimų ir naujų mokslinių tyrimų sferų, kurioms galėtų būti teikiama pirmenybė siekiant paskatinti maisto gamybą, sąrašas, nepaisant esamų ir būsimų iššūkių. Tai apima fotosintezės gerinimą pagrindiniuose augaluose, tokiuose kaip kviečiai ir ryžiai, siekiant optimizuoti augimą; javų, kurie gali gauti azotą biologiškai ir augti be trąšų, auginimas; taip pat skatinti tyrimus, susijusius su ištvermingais, maistingais vietiniais augalais, kurių patobulinimai dažniausiai buvo pamiršti.

Laureatai taip pat išdėstė „moonshot“ tikslus pagerinti vaisių ir daržovių laikymą ir galiojimo laiką bei iš mikroorganizmų ir grybų sukurti maistinių medžiagų turtingą maistą.

Naujasis Pasaulio maisto premijų fondo prezidentas Mashalas Husainas sakė: „Tai nepatogi tiesa pasauliniam badui. Didžiausių pasaulio protų susivienijimas už šio skubaus pažadinimo skambučio turėtų įkvėpti viltį ir veikti. Jei galime pasodinti žmogų į Mėnulį, tikrai galėsime sutelkti finansavimą, išteklius ir bendradarbiavimą, reikalingą tam, kad čia, Žemėje, į lėkštes padėtų pakankamai maisto. Su tinkama parama mokslo bendruomenė gali pasiekti proveržių, kad per ateinančius 25 metus būtų išvengta katastrofiško maisto trūkumo.

Laiškas bus aptartas antradienį, sausio 14 d., Senato Žemės ūkio komiteto salėje Vašingtone, Vašingtone, o po to vyks internetinis seminaras ketvirtadienį, sausio 16 d.

„Mokslinių tyrimų skatinama žalioji revoliucija, kuri per pastaruosius 60 metų smarkiai sumažino netinkamą mitybą visame pasaulyje, praranda pagreitį, maisto trūkumas vėl didėja, o iki 2050 m. iškyla gresianti krizė. Investuoti į mokslinius tyrimus, ypač tose vietose, kurios greičiausiai bus paveikti ateityje, pagerins aprūpinimą maistu ir padės sušvelninti galimas ateities krizes“, – sakė Brianas Schmidtas, 2011 m. Fizikos laureatas. „Tai puikiai išsprendžiama problema, palyginti nebrangi, o atpirkimas naudingas visai žmonijai.

Antraštės nuotrauka: © WFPF 2023