Pelaginės mažos jūrų žuvys yra turtingas pagrindinių makro ir mikroelementų šaltinis, teikiantis daug naudos sveikatai nuo vaisiaus gyvenimo iki pilnametystės. Didelis jų maistinių medžiagų kiekis gali atitikti rekomenduojamą įvairių būtinų maistinių medžiagų kiekį (RNI), o tai padeda kovoti su nepakankama mityba.
Apskaičiuota, kad 2022 m. visame pasaulyje 149 milijonai vaikų iki 5 metų buvo sulėtėję dėl lėtinės nepakankamos mitybos. Bangladeše 24 procentai jaunesnių nei 5 metų vaikų yra maži, 11 procentų – švaistomi; ir 22 procentai turi per mažą svorį. Pasaulio banko duomenimis, 37 procentai vaisingo amžiaus moterų Bangladeše serga geležies stokos anemija. Nacionalinis mikroelementų tyrimas (2019–2020 m.) parodė, kad 43 procentai moterų turi cinko, o 30 procentų – jodo trūkumą. Moterys taip pat kenčia nuo folio rūgšties, kalcio, vitamino B12 ir kitų mikroelementų trūkumo, bendrai vadinamo paslėptu alkiu. Todėl manoma, kad netinkama mityba Bangladešui kasmet kainuos daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių dėl prarasto produktyvumo ir dar daugiau išlaidų sveikatai.
Praktiškas maistinių medžiagų trūkumo sprendimas
Jūrų žuvyse gausu labai biologiškai prieinamų maistinių medžiagų, kurios yra naudingos žmonių sveikatai, nes skatina nervų sistemos vystymąsi per pirmąsias 1000 gyvenimo dienų, gerina pažinimo ir regėjimo vystymąsi ankstyvoje vaikystėje ir sumažina suaugusiųjų širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Jų mikroelementai leidžia organizmui gaminti fermentus, hormonus ir kitas medžiagas, kurios yra būtinos tinkamam augimui ir vystymuisi bei imuniteto stiprinimui.
Bangladeše žuvis sudaro du trečdalius viso gyvūninių baltymų suvartojimo. Vienam gyventojui per dieną suvartojant 62,6 g, žuvis yra trečias labiausiai suvartojamas maistas, sudarantis maždaug 60 procentų viso metinio gyvūninių baltymų kiekio. Todėl norint įveikti didelę netinkamos mitybos naštą, svarbu pereiti nuo kiekybės prie kokybiško maisto suvartojimo.
USAID patobulinta pakrantės žvejyba Bangladeše (ECOFISH II), vadovaujama WorldFish, bendradarbiaudama su Bangladešo Noakhali mokslo ir technologijų universitetu (NSTU) ir Bergeno (Norvegija) Jūrų tyrimų institutu, ištyrė žuvies miltelių, skirtų tiesiogiai vartoti, maistinę sudėtį. septynios mažai naudojamos mažos jūrinės žuvų rūšys, kilusios iš Bengalijos įlankos, Bangladešo.
Tyrime, neseniai paskelbtame žurnale „Journal of Food Composition and Analysis“, buvo analizuojamos žuvų rūšys, žinomos kaip chapila.Sardinella longiceps), kramtyti (Pseudapocryptes pailgos), faissa (Thryssa dussumieri), ichre (Spratelloides gracilis), loittya (Harpadonas nehereus), mola (Escualosa thoracata) ir olua (Coilia dussumieri) dėl jų maistinės vertės.
Tyrimas buvo sutelktas į aštuonias maistines medžiagas, baltymus, geležį, cinką, kalcį, seleną, jodą, vitaminą B12 ir DHR. Kiekvienos maistinės medžiagos žuvų rūšies kiekis buvo lyginamas su paros RNI nėščioms ir žindančioms moterims (PLW), 6–11 mėnesių kūdikiams ir 12–23 mėnesių vaikams.
Vaikams gali būti sunku valgyti mažas jūrines žuvis dėl kaulų, tačiau žuvies miltelių įdėjimas į maistą galėtų būti galimas sprendimas. Į vaikų racioną įtraukus žuvies pagrindu pagamintus produktus, tokius kaip žuvis, žuvies milteliai ir žuvienė, gali būti pašalintas mikroelementų trūkumas.
6–23 mėnesių vaikams vartojant 10 gramų džiovintų smulkių jūrinių žuvų miltelių, gautų iš analizuojamų rūšių, galima patenkinti baltymų, kalcio, seleno ir vitamino B12 RNI, o taip pat prisidėti prie kitų pagrindinių maistinių medžiagų RNI. Šie milteliai taip pat yra svarbus maistinių medžiagų šaltinis nėščioms ir žindančioms moterims (PLW). Tačiau tam tikroms maistinėms medžiagoms, tokioms kaip cinkas ir geležis, tam tikros mažos žuvų rūšys gali būti tinkamesnės. Pavyzdžiui, olua milteliai yra daug žadantis pasirinkimas tiems, kuriems trūksta geležies; viena 10 gramų porcija gali patenkinti 68 proc., 100 proc., 21 proc. ir 42 procentus geležies poreikio atitinkamai 6-11 mėnesių, 12-23 mėnesių vaikams ir nėščioms bei žindančioms motinoms. Panašiai mola milteliai rekomenduojami tiems, kuriems trūksta cinko.
Pelaginės mažos jūrų žuvys kaip kelias į priekį sprendžiant netinkamos mitybos problemą
Pelagines mažas jūrų žuvis, kurios pasižymi aukšta maistine kokybe, gaudo smulkūs amatininkai. Jie yra prieinami ir lengvai džiovinami saulėje, todėl yra lengvai prieinami žemos socialinės ir ekonominės grupės. Šios žuvys arba jų milteliai gali būti naudojami mitybos programose, siekiant praturtinti mitybą ir spręsti netinkamos mitybos problemą.
Nepaisant socialinių ekonominių ir mitybos rodiklių pažangos ankstesniais dešimtmečiais, netinkama mityba vis dar yra didelė visuomenės sveikatos problema Bangladeše. Jūros žuvys, ypač pelaginės mažos žuvys, gali padėti išspręsti bendrus mitybos trūkumus šalyje.
Šiuo metu į Bangladešo maisto sudėties lentelę įtrauktos tik trijų rūšių džiovintų mažų žuvų vertės, o svarbių mikroelementų verčių trūksta. Tyrimo rezultatai gali būti naudingas lentelės papildymas, pateikiant informaciją apie džiovintų mažų žuvų iš jūrinių šaltinių mitybą kaip veiksmingą priemonę kovojant su nepakankama mityba. Tačiau norint įvertinti maistinę kokybę ir praturtinti literatūrą, reikėtų išanalizuoti daugiau jūrų žuvų.
Galiausiai, atsižvelgiant į prieinamumą, prieinamumą, įperkamumą, maistinę vertę, pirmenybę, tinkamumą naudoti ir ekonomiškumą, šios nebrangios, bet maistingos pelaginės mažos jūrų žuvys galėtų būti naudingos sprendžiant įprastus mitybos trūkumus Bangladeše, jei jos būtų renkamos ir tinkamai naudojamos.
Šis kūrinys iš pradžių buvo paskelbtas „WorldFish“ ir buvo peržiūrėtas, kad atitiktų „Farming First“ redakcines gaires.
Viršelio vaizdas iš WorldFish.