admin 
Kipre surengtame neformaliame Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų susitikime nubrėžtos gairės ateičiai – susitikimo rezultatai taps pagrindu tolesnėms diskusijoms birželio mėnesį įvyksiančioje ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje.
Europos Tarybai pirmininkaujančio Kipro inicijuotoje diskusijoje ministrai tarėsi, kaip apsaugoti ūkininkus nuo įvairių rizikų sukeltų nuostolių. Susitikime taip pat apsikeista nuomonėmis dėl Europos Komisijos atlikto ES Bendrosios žuvininkystės politikos vertinimo ir valstybių narių prioritetų šioje srityje.
Nuo „gaisrų gesinimo“ prie strateginio atsparumo didinimo
Kalbėdamas apie rizikų valdymą, ministras A. Palionis pažymėjo, kad dabartinė aplinka reikalauja esminio pokyčio. „Tenka konstatuoti, kad ekstremalios klimato sąlygos, gyvūnų ir augalų ligos, rinkos nepastovumas, tiekimo grandinių sutrikimai ir geopolitinis nestabilumas tampa „naująja realybe“, todėl rizikos valdymo sistema turi būti stiprinama tiek per esamas bendrosios žemės ūkio politikos priemones, tiek per platesnius ES lygmens sprendimus. Pagrindinis iššūkis šiandien yra ne tik priemonių prieinamumas, bet ir jų ribotas naudojimas, sudėtingumas bei reagavimo į krizes greitis“, – teigė ministras. Anot jo, be ES palaikymo proveržis visuose sektoriuose yra sudėtingas.
Klimato kaitos sukelti nuostoliai ES jau dabar siekia apie 28 mlrd. eurų per metus ir gali išaugti iki 40 mlrd. Eurų. ES mastu apdrausta tik 20–30 proc. nuostolių, o Lietuvoje –34 proc. deklaruotų pasėlių ir 31 proc. ūkinių gyvūnų.
„Žemės ūkio sektorius vis dažniau patiria nuostolių dėl ekstremalių oro sąlygų, todėl itin svarbu skatinti ūkininkus aktyviau naudotis draudimo priemonėmis. Parama draudimo įmokoms leidžia ūkininkams patiems valdyti rizikas ir mažina valstybės naštą“, – sakė ministras A. Palionis.
Visgi ministras išreiškė susirūpinimą dėl gyvulininkystės sektoriaus, kur draudimo paslaugos vis dar sunkiai prieinamos. „Gyvūnų draudimas nuo užkrečiamųjų ligų ne visiems ūkininkams įkandamas dėl aukštų įmokų ir ribotos pasiūlos. Užtikrinant sektoriaus stabilumą, būtina didesnė ES parama tiek draudimo priemonių plėtrai, tiek gyvūnų ligų prevencijai, kontrolei ir nuostolių kompensavimui“, – kalbėjo Žemės ūkio ministerijos vadovas.
Lietuva pasisako už tai, kad būsimoje Bendrojoje žemės ūkio politikoje po 2027 metų būtų numatyti konkretūs saugikliai. „Kritiškai vertiname siūlymą, kad nuo stichinių nelaimių ar katastrofinių įvykių nukentėjusiems ūkininkams krizių išmokos būtų finansuojamos pirmiausia iš nacionalinių strateginių planų lėšų. Šios išmokos pirmiausia turėtų būti finansuojamos iš ES priemonės lėšų, skiriamų Vienybės saugos tinklui, nepriklausomai nuo to, ar krizė sukėlė rinkos sutrikimą. Svarbu nustatyti ir minimalią 6,3 mlrd. eurų sumą“, – siūlė ministras.
A. Palionis paragino ES lygmeniu plačiau naudoti finansinius instrumentus, tokius kaip „InvestEU“ programą, Europos investicijų banko priemones ar Europos konkurencingumo fondą, finansuojant didesnės rizikos, tačiau didelės grąžos inovacijas į trąšų, pašarų ar energijos gamybą ES viduje.
„Lietuva pasisako už stipresnį, labiau koordinuotą ir į prevenciją orientuotą rizikos valdymo modelį. Tik suderinę BŽŪP priemones, inovatyvius finansinius instrumentus ir supaprastintą reglamentavimą, mes padidinsime žemės ūkio atsparumą ilgalaikėje perspektyvoje. Turime veikti dabar, kad užtikrintume Europos maisto saugumą ateinančioms kartoms“, – reziumavo ministras A. Palionis.
Būtinas žuvininkystės reglamentavimo supaprastinimas
Ministrų susitikime daug dėmesio skirta ir Europos Komisijos atliktam 2014-2025 metų ES Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) vertinimui.
Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius pažymėjo, kad šis vertinimas patvirtina pažangą mažinant spaudimą žvejybai ir stiprinant mokslinį valdymo pagrindą.
Tačiau jis pabrėžė, kad ši pažanga ne visada lemia žuvų išteklių atsikūrimą, ypač kalbant apie Baltijos jūrą. Viceministras akcentavo poreikį stiprinti mokslinius duomenis, atsižvelgiant į ekosisteminius veiksnius, ir užtikrinti veiksmingesnį bei paprastesnį iškrovimo prievolės įgyvendinimą.
„Lietuvos prioritetu išlieka būtinybė supaprastinti žuvininkystės reguliavimą, skatinti kartų atsinaujinimą, įtvirtinti pakankamą bei stabilų finansavimą BŽP tikslams pasiekti bei mažinti administracinę naštą. Todėl turime siekti realios BŽP politikos pertvarkos ir teisėkūros pokyčių“, – sakė viceministras.
