Žemės ūkio ministerija pateikė Europos Komisijos vertinimui Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano pakeitimus, dėl kurių tikisi sulaukti pritarimo. Siūlomi pakeitimai leis dar tikslingiau panaudoti ES paramą, stiprins ūkių atsparumą, tvarumą ir konkurencingumą.
Dalis pakeitimų atlikti atsižvelgiant į naujus ES teisės aktus – nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojusį reglamentą dėl bendrosios žemės ūkio politikos supaprastinimo (Omnibus III reglamentas).
Strateginio plano keitimai buvo derinami aktyviai konsultuojantis su visomis suinteresuotomis šalimis, socialiniais partneriais, visuomene. Pakeitimams pritarė ir Strateginio plano stebėsenos komitetas.
Toliau pateikiame siūlomus pakeitimus, kurie yra svarbiausi ūkininkams.
Daugiau lankstumo dėl daugiamečių pievų
Siūloma keisti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartą (GAAB 1) „Daugiamečių ganyklų arba pievų išlaikymas“: leistiną daugiamečių pievų ploto sumažėjimą Lietuvoje didinti nuo 5 proc. iki 10 proc. lyginant su 2018 m. referenciniais metais. Jei ši riba būtų viršyta, daugiametes pievas suarę ar kitaip pakeitę ūkininkai privalėtų jas atkurti (išskyrus numatytas išimtis).
Išimtys ekologiniams ūkiams
Numatoma, kad dalis GAAB standartų (GAAB 1, GAAB 3, GAAB 4, GAAB 5, GAAB 6 ir GAAB 7) nebūtų taikomi sertifikuotiems ekologiniams ūkiams, ekologinės gamybos ir perėjimo prie ekologinės gamybos plotams pagal reglamentą (ES) 2018/848. Tai sumažins administracinę naštą ekologiniams ūkiams.
Aiškesni reikalavimai dėl pakrančių ir melioracijos griovių
Keičiant GAAB 4 standartą „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“, tiksliau apibrėžiami reikalavimai, kur ribojama dirbti žemę bei naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus – melioracijos griovio sąvoka suderinama su nacionaliniais teisės aktais, nekeičiant GAAB 4 taikymo teritorijos, pagrindinių principų ir reikalavimų.
Lankstesni reikalavimai dėl dirvožemio erozijos
GAAB 5 standarte „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį“ siūloma tiksliau vertinti erozijos riziką:
- bus įtrauktas papildomas kriterijus – šlaito ilgis (erozijos rizika būtų laikoma reikšminga tik šlaitams, ne trumpesniems kaip 20 metrų);
- jei erozijai jautrios vietos sudaro mažiau nei 5 proc. deklaruoto lauko ploto, bet ne daugiau kaip 0,5 ha – sankcijos nebūtų taikomos.
Daugiau galimybių įgyvendinti GAAB 7
Įgyvendinant GAAB 7 standarto „Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje auginamus pasėlius“ reikalavimus, ūkininkai vietoje pasėlių kaitos ar tarpinių pasėlių auginimo galės taikyti pasėlių įvairinimą, laikantis ES reglamente nustatytų sąlygų. Taikant pasėlių įvairinimą, ariamojoje žemėje turės būti auginami ne mažiau kaip trys skirtingų rūšių žemės ūkio augalai. Vienos rūšies augalai turės sudaryti ne daugiau kaip 75 proc. ariamosios žemės ploto, o dviejų rūšių augalai – ne daugiau kaip 95 proc. bendro ariamosios žemės ploto.
Taip pat kontrolė ir nuobaudos nebūtų taikomos pareiškėjams, deklaruojantiems iki 30 ha žemės ūkio paskirties žemės.
Vieningas medžių ir gyvatvorių genėjimo laikotarpis
Tikslinamas GAAB 8 standarto reikalavimas „Kraštovaizdžio elementų išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu“, nustatant vieningą draudimo kirsti ir genėti medžius bei gyvatvores laikotarpį paukščių perėjimo ir jauniklių auginimo metu – nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. (buvo nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d.). Pakeitimas atliekamas siekiant suderinti GAAB 8 reikalavimus su Aplinkos ministerijos nustatytais apribojimais, pagrįstais moksliniais ornitologiniais duomenimis.
Pokyčiai dėl tarpinių pasėlių
Dėl pastaraisiais metais kintančių oro sąlygų patikslinti intervencinę priemonę „Veiklos ariamojoje žemėje – tarpiniai pasėliai“:
- posėliui lieka iki šiol galiojusi nuostata pasėti po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo iki rugpjūčio 15 d. ir išlaikyti dirvoje bent 8 savaites. Siūloma numatyti papildomą nuostatą ir sudaryti galimybę jį įsėti į pagrindinę kultūrą iki rugpjūčio 1 d. ir išlaikyti dirvoje ne trumpiau kaip 8 savaites;
- įsėlio išlaikymo terminą siūloma sutrumpinti nuo 8 iki 6 savaičių po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo.
Šie pakeitimai paremti mokslininkų įžvalgomis ir labiau atitiks dabartines klimato sąlygas ir skatins ūkininkus dalyvauti intervencinėje priemonėje.
Daugiau lėšų biosaugai
Atsižvelgiant į padidėjusius afrikinio kiaulių maro, paukščių gripo ir mėlynojo liežuvio atvejus, siūloma papildomai skirti lėšų priemonės „Investicijos į prevencinę veiklą“ įgyvendinimui, jas perskirstant iš kitų SP intervencinių priemonių, kuriose yra susidaręs nepanaudotų lėšų likutis. Papildomai numatoma skirti 2,56 mln. eurų, kad ūkininkai galėtų investuoti į biosaugos priemones ir geriau apsaugoti ūkius nuo ligų ir kitų grėsmių.
Lankstesnės galimybės trumpoms tiekimo grandinėms
Priemonėje „Trumpos tiekimo grandinės“ siūloma atsisakyti reikalavimo užtikrinti visų bazinių maisto produktų asortimentą (pagal 3 paramos schemą). Tai leis ūkiams kooperuotis viename ar keliuose sektoriuose, efektyviau planuoti ir dalintis investicijomis, greičiau pasiekti ekonominę grąžą bei didesnį veiklos tvarumą. Be to, siūlomu pakeitimu sudaromos sąlygos ūkiams įsigyti įvairesnių, bendrai naudojamų specializuotų transporto priemonių efektyvesnei trumpųjų tiekimo grandinių veiklai plėtoti.
Daugiau lėšų dotacijoms
Atsižvelgiant į mažesnį nei planuota finansinių priemonių (lengvatinių paskolų) poreikį, siūloma lengvatinėms paskoloms nepanaudotas lėšas perkelti į dotacijas. Tai leis efektyviau panaudoti lėšas ten, kur jų poreikis šiuo metu didžiausias. Numatomi pakeitimai:
- priemonėje „Investicijos į žemės ūkio valdas“ 22,5 mln. Eur perkelti iš finansinių priemonių į dotacijas;
- priemonėje „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ 4,86 mln. Eur iš finansinių priemonių perkelti į dotacijas.
Strateginio plano valdymo ir kontrolės sistemos keitimas
Siūloma, kad įgyvendinant intervencinę priemonę ,,Mokymai ir įgūdžių įgijimas“ mokymų vykdymo faktą patikrintų Žemės ūkio agentūra. Pakeitimu siekiama sumažinti administracinę naštą pareiškėjams ir valdymo institucijoms, racionaliau naudoti bei optimizuoti institucijų išteklius ir užtikrinti efektyvesnį Strateginio plano įgyvendinimą.