admin 
Ketvirtadienį Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje (Kauno r.) Žemės ūkio ministerija surengė tarptautinę konferenciją „Kooperatyvai kuria geresnį pasaulį“, skirtą aptarti ir sustiprinti kooperacijos vaidmenį šiandieniniame žemės ūkyje. Renginyje dalyvavo Lietuvos ir užsienio institucijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų, mokslo atstovai, Seimo nariai, ūkininkai.
Indėlis į tvarią ekonomiką
Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja 2025-uosius paskelbė Tarptautiniais kooperatyvų metais. Šia iniciatyva norima atkreipti dėmesį į kooperatyvų indėlį kuriant tvarią ekonomiką ir įgyvendinat svarbius aplinkosaugos uždavinius.
Pasak laikinai einančio žemės ūkio ministro pareigas Igno Hofmano, kooperacija Lietuvoje tampa vis svarbesne jėga, formuojančia tvarią maisto grandinių ateitį. Per pastaruosius metus šalies kooperatyvai augo, stiprino savo organizacinius gebėjimus. „Didžiulės pastangos ir investicijos, nukreiptos į perdirbimo pajėgumų plėtrą, yra ryškus įrodymas, kad mūsų ūkininkai ne tik siekia didesnės pridėtinės vertės, bet ir stipresnių pozicijų tarptautinėse rinkose“, – konferencijoje sakė I. Hofmanas.
Europos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA) viceprezidentas Florentin Bercu, kalbėdamas apie kooperatyvų vaidmenį ateityje, akcentavo būsimą bendrąjį žemės ūkio finansavimą. „Žemės ūkis yra ekonomikos stuburas. O kooperatyvai yra ne tik verslo modelis, bet ir demokratijos principais pagrįsta organizacinė forma. Būtina į tai atsižvelgti formuojant ES politiką. Kuo daugiau bendradarbiausime, tuo geresnę ateitį turėsime“, – kalbėjo F. Bercu.
Kooperatyvai – ūkininkų durys į pasaulį
Šis renginys buvo išskirtinė proga dalytis patirtimi, užmegzti naujų ryšių ir aptarti idėjas, kurios gali virsti konkrečiais projektais. Konferencijos pranešimai apėmė platų temų spektrą: nuo kooperatyvų sėkmės istorijų iki inovacijų ir ateities vizijų.
„Vertiname tarptautinių partnerių dalyvavimą, nes jų patirtis ir žinios suteikia galimybę pasisemti įkvėpimo bei atrasti bendrus sprendimus, kurie gali prisidėti prie stipresnės žemdirbių bendruomenės kūrimo“, – pabrėžė ministras I. Hofmanas.
Didžiausios Baltijos šalyse kooperatinės bendrovės LATRAPS atstovė Ginta Bormanė papasakojo, kaip Latvijos ūkininkams, norintiems eksportuoti savo užaugintus grūdus, kilo mintis susikooperuoti. Dabar LATRAPS turi savo logistikos parką ir sandėlius, grūdus eksportuoja į daugiau kaip 30 šalių visame pasaulyje. LATRAPS, turinčios 1220 narių ir užimančios 20 proc. Latvijos grūdų rinkos, pajamos pastarąjį pusmetį siekė 167 mln. Eur. „Mes esame ūkininkų durys į pasaulį“, – sakė G. Bormanė.
Kaip kooperatyvas tampa inovacijų platforma, papasakojo bendro dviejų Latvijos kooperatyvų ir Vokietijos investuotojo projekto ASNS atstovas Edgars Ruže. Statoma nauja įmonė gamins žirnių baltymų izoliatą, turintį plačias pritaikymo galimybes.
Augaliniai baltymai domina ir Nyderlandų kooperatyvą „Cosun Protein“. Ateities planais pasidalijęs jo pirkimų vadovas Thijs Hoveling papasakojo, kad kooperatyvo nariai augina ir perdirba cukrinius runkelius, cikorijas, fava pupeles. „Konkurencija tikrai didžiulė, tad mūsų ginklas šioje kovoje yra labai aukšta kokybė“, – sakė olandas.
Didžiausio Švedijos kooperatyvo Lantmännen istorija prasidėjo daugiau kaip prieš 100 metų. Šiandien šio stambaus Baltijos regiono žaidėjo apyvarta perkopė 1 mlrd. eurų. Kooperatyvas, jungiantis 17 tūkst. narių, domisi ne viena verslo šaka: energetika, nekilnojamuoju turtu, turi skerdyklų, gamina baltymus, augina grūdus, valdo net vieną didžiausių pasaulyje kepyklų tinklą.
Konferencijoje dėmesys buvo atkreiptas ir į tai, kad kooperatyvas – tai ne tik pelno siekiantis verslas, bet ir bendrystė. Kaip kooperatyvo narių vienybė ir bendras tikslas skatina inovacijas ir tvarų augimą, papasakojo žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas. Pasak jo, sėkmingas yra ne tas kooperatyvas, kuris tik superka produkciją iš savo narių, bet tas, kuriam svarbu ir socialinis palaikymas. Nuolat lauko dienas, įvairius susitikimus rengiantis kooperatyvas ypač didelį dėmesį skiria jaunimui. „Jis yra kooperacijos ateitis. Mums svarbu, kas augins kooperatyvus – dabar jauni žmonės sudaro tik trečdalį narių“, – kalbėjo P. Viršilas.
Nuo vizijos iki globalios sėkmės
Latvijos, Švedijos, Nyderlandų ir Lietuvos pavyzdžiai parodė, kad kooperatyvai gali tapti inovacijų platformomis, įgalinančiomis naujus produktus ir rinkas, o jų sėkmę lemia narių vienybė bei bendras tikslas.
Tačiau konferencijos dalyviai ne tik dalijosi sėkmės istorijomis, bet ir diskutavo įvairiausiomis kooperatyvams aktualiomis temomis.
Nagrinėta ir ūkininkų dalis maisto tiekimo grandinėje, kurioje prekybos tinklai atsiriekia didžiąją pyrago dalį. Ši tema ypač aktuali ne tik Lietuvos, bet ir visų kitų šalių kooperatyvams.
Atkreiptas dėmesys ir į dar per mažą Lietuvos kooperatyvų dalį rinkoje. Kitose šalyse kooperatyvai užima 60-70 proc. rinkos, o Lietuvoje tik 30 proc. pieno sektoriuje ir 17 proc. – grūdų.
Diskutuota ir apie ES paramą kooperatyvams, kuri tikrai nepakankama – pinigų mažėja, todėl jie turi būti naudojami kuo efektyviau.
Diskusijose išryškėjus šiems iššūkiams sutarta, kad būtent kooperacija yra kelias į stipresnes maisto grandines, konkurencingumą ir tvarią žemdirbystės ateitį.
Tarptautinė konferencija Raudondvario dvare parodė, kad kooperatyvai tampa svarbia žemės ūkio sektoriaus varomąja jėga, galinčia vienu metu kurti pridėtinę ekonominę vertę, skatinti inovacijas ir stiprinti bendruomeniškumą.
Renginio nuotraukų galeriją galite rasti čia.
