Viceministras A. Jagminas: ES parama žuvininkystės sektoriui 2028-2034 m. gali neatliepti poreikių

Diskusijos dėl žuvininkystės sektoriaus finansavimo 2028-2034 m. įsibėgėja, numatomi reikšmingi pokyčiai, pavyzdžiui, atsisakoma atskiro fondo žuvininkystei ir jūrų reikalams, nenumatoma ir atskira nacionalinė sektorinė programa. Vietoje to siūloma įsteigti naują bendrą fondą – Europos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros, žuvininkystės ir jūrų reikalų, klestėjimo ir saugumo fondą (Europos fondas).

Lėšos iš šio fondo turėtų būti panaudojamos pagal Nacionalinės ir regioninės partnerystės (NRP) planą – dokumentą, kurį turėtų parengti kiekviena ES valstybė narė. Šis planas turėtų apimti įvairias finansavimo sritis, pavyzdžiui, migraciją ir sienų valdymą, sanglaudos politikos įgyvendinimą, žemės ūkį, žuvininkystę ir t.t.

Europos fonde 2028–2034 m. Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) finansavimui numatyta tik 2 mlrd. eurų rezervuota („garantuota“) suma, iš jų Lietuvai numatyta dalis –  23 mln. Eur. Ši suma sudaro  37 proc. nuo 2021 – 2027 m. skirto finansavimo.

Pasak žemės ūkio viceministro Arūno Jagmino, didelį susirūpinimą kelia pasiūlymų pakete numatytas beveik tris kartus sumažėjęs garantuotas finansavimas žuvininkystei. Lietuvai svarbiausia, kad būtų užtikrintas tvarios akvakultūros gamybos gyvybingumas ir plėtra, išlaikyta žvejybos veikla ir aktyvios pakrančių bendruomenės, skatinama kartų kaita.

„Privalome palaikyti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, statusą, investuoti į  tvarų ir efektyvų žvejybos laivyną. Įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos BŽP turime nemažai, o ateityje jų daugės.  Be to, žuvininkystės sektorius nedidelis, bet specifinis ir Europos Komisijos (EK) pasiūlyme numatytas vienintelis būdas ieškoti papildomų lėšų  iš šaliai numatytos NRP plano nerezervuotos sumos gali neatliepti sektoriaus poreikių ir įsipareigojimų. Juk lėšos skirtos Lietuvos NRP planui įgyvendinti bus likusios  atskaičius „garantuotas“  sumas ir dėl jų teks konkuruoti su kitais Lietuvos ekonomikos sektoriais. Atsižvelgiant į kaimo plėtrai sumažėjusį ir nepakankamą „garantuotą“ finansavimą, suvokiant gynybos ir sanglaudos prioritetus, šios „derybos“ šalies viduje nebus lengvos, todėl rezultatas neprognozuojamas“, – sako viceministras.  „Norėčiau akcentuoti, kad nepritariame siūlymams atsakomybę perkelti į nacionalinį lygmenį. Diskusijose laikomės pozicijos, kad finansavimas žuvininkystei negali būti mažinamas, turi būti užtikrintos pakankamos rezervuotos lėšos, kad šiam išskirtiniam sektoriui nereikėtų konkuruoti su kitais nacionaliniais sektoriais ar tematinėmis sritimis“.

Vadovaujantis EK pasiūlymu, Lietuvai numatyta dalis būtų skirta:

• tausiai žvejybai, įskaitant inovacijas skirtas atrankesnei žvejybai;
• vandens biologinių išteklių, biologinės įvairovės bei ekosistemų išsaugojimui, apsaugai ir atkūrimui;
• žvejybos ir akvakultūros energetinei  pertvarkai ir atsparumui;
• bendram rinkos organizavimui ir produktų sandėliavimui;
• žvejams arba akvakultūros produktų gamintojams, siekiant kompensuoti prarastas pajamas arba papildomas išlaidas.

Čia nepaminėti BŽP elementai turės būti skirti iš Lietuvai skirtų Europos fondo lėšų, kurios nėra rezervuotos žuvininkystės sektoriui.

NRP plane teikiama parama žuvininkystės sektoriui  turės apimti:

• BŽP įgyvendinimo veiklą, susijusią su žuvininkystės kontrole ir vykdymo užtikrinimu, kova su nereguliuojama žvejyba ir mokslinių duomenų rinkimu žiniomis grindžiamiems sprendimams priimti;
• veiklą, kuria tenkinami žvejybos, akvakultūros ir pakrančių bendruomenių, visų pirma, mažos apimties priekrantės žvejybos, poreikiai;
• veiklą, kuria prisidedama prie žvejybos operacijų aplinkosauginio, ekonominio ir socialinio tvarumo ir laivynų žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyros;
• Europos vandenynų pakte nustatyta veiklą, susijusią su žuvininkystės ir tvarios akvakultūros veiklos valdymu ir inovacijomis, jūrų saugumu, konkurencingos ir tvarios mėlynosios ekonomikos plėtra;
• jūrinių teritorijų planavimą ir regioninį bendradarbiavimą jūrų klausimais jūrų baseinų lygmeniu.

Žemės ūkio ministerijos atstovai analizuoja EK pasiūlymų paketą, aktyviai dalyvauja diskusijose rengiant pastabas ir pasiūlymus. Siekiant aktyviai įtraukti žuvininkystės sektoriaus veiklos vykdytojus ir socialinius partnerius į pasirengimą naujam ES finansavimo laikotarpiui, artimiausiu metu planuojama įsteigti darbo grupę, kuri nagrinės sektoriui kylančius iššūkius ir poreikius.

Su EK pasiūlymų paketu galite susipažinti čia ir čia.