Žemės ūkio mokslo tarybos posėdyje – dėmesys pameistrystei, tarptautiniams projektams ir inovacijų sklaidai
admin Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje surengtame Žemės ūkio mokslo tarybos posėdyje mokslo, valdžios institucijų ir verslo atstovai aptarė strategines kryptis, būtinas Lietuvos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui stiprinti. Daug dėmesio skirta inovacijų diegimui, tarptautinio bendradarbiavimo plėtrai bei žinių ir technologijų sklaidai.
Posėdį atidaręs Žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis pabrėžė, kad glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas bei praktinis žinių pritaikymas yra būtinos sąlygos siekiant stipresnio, konkurencingesnio ir tvaresnio šalies žemės ūkio.
Atnaujintą Žemės ūkio mokslo tarybos sudėtį ir prioritetines veiklos kryptis pristatęs Tarybos pirmininkas akad. Zenonas Dabkevičius akcentavo, kad Taryba sieks dar glaudesnio mokslo potencialo ir sektoriaus poreikių suderinimo.
Posėdžio dalyvius pasveikinęs Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kancleris prof. Vigilijus Jukna pažymėjo, kad, siekiant užtikrinti inovacijas ir žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, akademija visuomet atvira mokslo bendruomenės, žemdirbių ir valstybės institucijų dialogui, taip pat palinkėjo Tarybos nariams konstruktyvių diskusijų.
Vėliau vykusiose diskusijose išskirtas pameistrystės modelio vaidmuo rengiant kvalifikuotus specialistus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas Julius Jakučinskas pabrėžė, kad pameistrystė leidžia mokytis tiesiogiai darbo vietoje, taip stiprinant jaunimo praktinius įgūdžius ir prisidedant prie darbo jėgos trūkumo mažinimo žemės ūkio sektoriuje.
Tarptautinio bendradarbiavimo svarbą akcentavo Lietuvos mokslo tarybos atstovas Giedrius Surplys, pristatydamas Lietuvos dalyvavimą Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“. Jis paragino mokslo ir verslo bendruomenę siekti ambicingesnio vaidmens – ne tik dalyvauti projektuose kaip partneriams, bet ir aktyviau imtis jų koordinavimo.
Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento direktorė dr. Virginija Žoštautienė pristatė Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (ŽŪŽIS) plėtros kryptis. Pasak jos, ši sistema yra esminis mechanizmas, užtikrinantis efektyvius žinių ir informacijos mainus tarp ūkininkų, konsultantų, mokslo institucijų ir politikos formuotojų.
Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Mokslo, inovacijų ir žinių plėtros skyriaus vedėja dr. Živilė Šukytė-Kraskauskienė supažindino su siūlomomis temomis projektams, kurie 2026 metais bus teikiami pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines žinių sklaidos ir inovacijų skatinimo priemones. Temos orientuotos į mokymus, informavimo veiklų plėtrą per parodomąsias veiklas ir inovacijų kūrimo skatinimą, vykdant Europos inovacijų partnerystės projektus ir jų metu sprendžiant ūkininkams aktualiausias problemas.
Po diskusijų Tarybos nariai lankėsi Vytauto Didžiojo universiteto Agroinovacijų centre, kur susipažino su vykdomais moksliniais tyrimais ir technologiniais sprendimais. Vizitas suteikė galimybę įvertinti praktinius sprendimus, jau dabar prisidedančius prie tvarios ir modernios žemės ūkio plėtros.
Posėdžio dalyviai vieningai sutarė, kad Lietuvos žemės ūkio ateities konkurencingumas tiesiogiai priklauso nuo sistemingo mokslo, inovacijų ir praktikos integravimo, taip pat nuo nuoseklaus žinių perdavimo visoje sektoriaus grandinėje.
