Žemės ūkio ministerijoje įvyko žemės ūkio ministro Andriaus Palionio ir Prancūzijos ambasadorės Lietuvoje Lucie Stepanyan susitikimas. Jame aptarta Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos ateitis, Europos žemės ūkio konkurencingumo stiprinimas, parama Ukrainai bei energetinio saugumo iššūkiai.
Susitikime taip pat dalyvavo žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius ir Europos Sąjungos paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė.
Šis susitikimas dar kartą patvirtino, kad Lietuva ir Prancūzija strateginiais žemės ūkio politikos klausimais laikosi vieningos pozicijos. „Lietuva ir Prancūzija yra šalys bendramintės – mes vienodai suprantame, kad žemės ūkis yra strateginis sektorius, užtikrinantis ne tik ekonomiką, bet ir nacionalinį saugumą“, – sakė žemės ūkio ministras A. Palionis.
Bendrą šalių sutarimą stiprina ir glaudūs tarpusavio ryšiai bei sėkmingas verslo bendradarbiavimas. Ambasadorė L. Stepanyan pasidalijo teigiamais įspūdžiais po apsilankymo bendrovėje „Roquette Amilina“ bei susitikimų su Lietuvoje dirbančiais Prancūzijos ūkininkais. Ji pabrėžė, kad žmonių tarpusavio ryšiai ir tiesioginis bendradarbiavimas yra toks pat svarbus, kaip ir politinis dialogas.
Vienas svarbiausių susitikimo klausimų buvo žemės ūkio politikos perspektyvos po 2027 metų. Ministras išreiškė susirūpinimą dėl galimo Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimo mažinimo ir savarankiškumo silpnėjimo. Jis pažymėjo, kad Lietuva visiškai pritaria Prancūzijos pozicijai, jog BŽŪP privalo išlikti savarankiška, stipri ir adekvačiai finansuojama.
Diskusijoje paliestos ir ES teisėkūros problemos. Atkreiptas dėmesys, kad naujosios politikos nuostatos dažnai išskaidomos tarp skirtingų reglamentų, todėl tampa sudėtingiau užtikrinti jų tarpusavio suderinamumą. Aptartas ir „aktyvaus ūkininko“ apibrėžimas. Lietuvai svarbu, kad parama pasiektų tuos, kurie realiai vykdo gamybą ir kuria pridėtinę vertę.
Lietuvos ir Prancūzijos pozicijos sutampa ir dėl Anglies pasienio korekcinio mechanizmo (CBAM). Abi šalys pasisako už jo atidėjimą, siekdamos sumažinti neigiamą poveikį žemės ūkiui dėl augančių trąšų kainų ir didėjančios gamybos savikainos.
Kalbant apie ES prekybos susitarimą su MERCOSUR valstybėmis, pabrėžta būtinybė užtikrinti veiksmingus apsaugos mechanizmus Europos ūkininkams. Kartu pažymėta, kad Pietų Amerikos rinkos gali atverti naujų eksporto galimybių Lietuvos pieno sektoriui.
Susitikime taip pat patvirtinta bendra parama Ukrainos narystės ES siekiui. Aptartos galimybės padėti Ukrainai eksportuoti savo produkciją, kartu apsaugant ES vidaus rinkas nuo galimos konkurencijos.
Pokalbio metu paliesti ir energetikos kainų bei saugios laivybos Artimuosiuose Rytuose klausimai. Pabrėžta, kad stabilios tiekimo grandinės ir saugūs prekybos keliai yra gyvybiškai svarbūs tiek žemės ūkio eksportui, tiek energetinių išteklių tiekimui.
Susitikimo pabaigoje ambasadorė L. Stepanyan pasidžiaugė konstruktyviu dialogu ir išreiškė įsitikinimą, kad Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2027 metų pirmąjį pusmetį suteiks papildomų galimybių stiprinti Lietuvos ir Prancūzijos bendradarbiavimą bei plėtoti aukšto lygio politinius kontaktus.
